Specialieji įpareigojimai

Uosto direkcija, įgyvendindama valstybės turto valdymo politiką, vykdo valstybės jai pavestas funkcijas (specialiuosius įpareigojimus) ir komercinę funkciją (komercinę veiklą), užtikrinančias valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-193 buvo patvirtintas Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašas, pagal kurį Uosto direkcijai pavesti šie specialieji įpareigojimai:

○ galimybės naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra karinėms jūrų pajėgoms sudarymas;

○ laivų statybai ir remontui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas;

○ jūrinio vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas.

Uosto direkcija specialiųjų įpareigojimų funkcijas vykdo vadovaudamasi šiais norminiais dokumentais:

○ 1996 m. gegužės 16 d. LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Nr. I-1340 (su vėlesniais pakeitimais): 3 str. 4 p. „Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, Uosto direkcija pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 str. patikėjimo teise valdo uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą, įstatymo 11 str. numatyta užtikrinti uosto kapitono tarnybos veiklą, statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą ir kt. funkcijos;

○ LR susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-70-(E) patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais);

○ 1998 m. gegužės 12 d. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII-729 (su vėlesniais pakeitimais);

○ LRV 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl specialiojo įpareigojimo valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nustatymo“.

Specialiojo įpareigojimo funkcija „galimybės naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra karinėms jūrų pajėgoms sudarymas“ Uosto direkcijai pajamų negeneruoja. Pagal 2004 m. tarp Uosto direkcijos ir Lietuvos kariuomenės sudarytą panaudos sutartį LR karinėms jūrų pajėgoms suteikta galimybė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis karinių ir kruizinių laivų terminalui priklausančia infrastruktūros dalimi, pritaikyta stovėti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams. Vykdydama šį specialųjį įpareigojimą Uosto direkcija LR karinėms jūrų pajėgoms suteikia galimybę naudotis daugiau kaip 200 m ilgio uosto krantinėmis, užtikrindama eksploatacijai tinkamą LR karinių jūrų pajėgų naudojamų krantinių būklę. Pagal LR susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 40 p., krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai atleisti nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės, keleivių rinkliavų. Uosto direkcijos nuostoliai, patirti vykdant specialųjį įpareigojimą, kompensuojami iš komercinės pelningos veiklos pelno.

Specialiųjų įpareigojimų – laivų statybai ir remontui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas ir jūrinio vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas – kainodarą reguliuoja šie teisės aktai:

○ LR Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 245 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“;

○ LR susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 3-246 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais);

○ LR Vyriausybės susisiekimo ministro 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 3-671 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.

Specialieji įpareigojimai – laivų statybai ir remontui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas ir jūrinio vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingos Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros statymas, modernizavimas ir plėtojimas – bus vykdomi iš uosto klientų (žemės nuomininkų ir į uostą atplaukiančių laivų) gaunant pajamas, kurios padengtų su šių įpareigojimų vykdymu susijusias sąnaudas bei pagal LR Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1368 užtikrintų, kad Uosto direkcijos nuosavo kapitalo, investuoto į žemę ir infrastruktūrą, naudojamą šiems spec. įpareigojimams vykdyti, vidutinė metinė kaina būtų ne mažesnė kaip 2 %.

Specialiųjų įpareigojimų funkcijų sąnaudas sudaro:

○ tiesioginės sąnaudos – Uosto direkcijai priklausančios infrastruktūros, kuri naudojama specialiųjų įpareigojimų funkcijoms vykdyti, priežiūros, remonto, rekonstravimo, nusidėvėjimo sąnaudos;

○ netiesioginės sąnaudos – dalis bendrųjų Uosto direkcijos sąnaudų, apskaičiuotų proporcingai ir tenkančių specialiajam įpareigojimui vykdyti. Netiesioginės sąnaudos paskirstomos visiems uosto žemės nuomininkams pagal įmonėje taikomą metodiką (angl. Activity Based Costing). Šios grupės sąnaudų paskirstymui tarp specialiųjų įpareigojimų ir komercinės veiklos taikomos paskirstymo bazės (paskirstymo koeficientai):

○ krantinių plotas (žemės nuomininko naudojamo krantinės ilgio ir leistinos grimzlės prie tos krantinės sandauga (krantinės ilgis, m, x leistina grimzlė prie tos krantinės, m), įvertinus visus pokyčius, įvykusius per ataskaitinį periodą);

○ pasiekta krova (tonos) per ataskaitinį laikotarpį pagal konkretų uosto žemės nuomininką;

○ uosto žemės nuomininko naudojamas plotas (įskaitant krantinės plotą), m²;

○ įplaukusių į Klaipėdos uostą ataskaitiniais metais laivų bendroji talpa (BT).

Specialiųjų įpareigojimų ataskaitinio laikotarpio rezultatas (pelnas / nuostolis) apskaičiuojamas kiekvienam specialiajam įpareigojimui atskirai, įvertinus gautas per ataskaitinį laikotarpį pajamas, iš jų atėmus patirtas per ataskaitinį laikotarpį tiesiogines bei jam priskirtas netiesiogines sąnaudas, bei atėmus spec. įpareigojimui priskirtą pelno mokesčio dalį. Specialiojo įpareigojimo rezultatas apskaičiuojamas vieną kartą per metus, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki nustatytos privalomo atlikti įmonėje finansinio audito pabaigos datos.

Turto ir nuosavo kapitalo dalis, tenkanti specialiajam įpareigojimui, įvertinama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, paskirstant visą įmonės turtą ir nuosavą kapitalą, užfiksuotą finansinės būklės ataskaitoje ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, pagal analogiškus principus kaip ir priskiriant tiesiogines sąnaudas bei netiesioginių sąnaudų dalį. Įmonės ROA ir ROE rodikliai pagal veiklas visus metus nevertinami. Šie rodikliai apskaičiuojami vieną kartą per metus, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki numatytos privalomo atlikti įmonėje finansinio audito pabaigos datos.