Jūra – vartai į pasaulį
Kad jūra iš tikrųjų būtų vartai į pasaulį, reikia trijų esminių sąlygų: jūrininko, laivo ir uosto. Minėta sąveika, vedanti jūrinių statinių link, kuria daug temų laivybos istorijoje.
Iš pirmo žvilgsnio šalti ir atšiaurūs hidrotechniniai statiniai ne tik saugo, bet ir yra neatsiejama jūrinio kultūrinio kraštovaizdžio dalis, liudija uosto ir laivybos raidą, atsiveria visuomenei naujomis laisvalaikio praleidimo ir pažinimo funkcijomis.
Šiandien Klaipėdos uosto neįsivaizduojame be jūros molų. Jau XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje jie tapo populiaria miestiečių pasivaikščiojimų vieta, mėgėjų žvejų traukos objektu.
Molų pritaikymas
2020–2024 metais molų rekonstrukcijos metu buvo atnaujintos ir pritaikytos gyventojams abiejų molų dangos. Ant pietinio molo įrengtos dvi apžvalgos aikštelės.
Prie šiaurinio molo 2024 metais įrengtas apšvietimas, laiptai ir įvaža molo prieigoje.
- Pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m
- Šiaurinio bangolaužio ilgis – 733,66 m
Iš viso abiejų molų pritaikymas gyventojams, įskaitant apšvietimą, prieigų sutvarkymą, Uosto direkcijai kainavo 2,36 mln. Eur.
Renginiai ant molo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet kviečia gyventojus į įvairius renginius ant molo: Velykas, eglutės įžiebimą. Didžiausio susidomėjimo sulaukia šiaurinio molo prieigose vykstanti vakarienė. 2024 m. gyventojai rinkosi į baltąją vakarienę, o šiemet visi bus kviečiami puoštis žaliai – lauks žalioji vakarienė.
Istorija
Marių krantų įtvirtinimas ir molų statyba XIX a. buvo brangiausia ir svarbiausia investicija, užtikrinusi laivų judėjimo sąlygas uoste. Toli į jūrą „iškišti“ molai „įrėmino“ marių srovę, stabilizavo smėlio masyvus (seklumas) abipus įplaukos ir, derinant su apželdinimo darbais, suformavo gretimus Melnragės ir Kopgalio sausumos ruožus.
1791 m. pradėtas statyti pietų molas – žabų klojiniai (fašinos) buvo prispaudžiamos akmenų dėžėmis ir apkalamos mediniais poliais. 1806 m. pietinio molo bangolaužis „išsikišo“ į jūrą apie 50 metrų.
1834 m. prasidėjo pagrindiniai uosto įplaukos tvarkymo darbai. 1834–1841 m. nuo Šiaurės balasto aikštės jūros link suformuota pakrantę sutvirtinusi 940 m ilgio akmenų krantinė („Akmenuotoji pakrantė“), į jūrą nusidriekė 460 m ilgio šiaurinis molas. Iki 1858 m. molas ilgintas papildomus 750 m ir viso hidrotechninio statinio ilgis pasiekė 2 150 metrus.
1884 m. gruodžio 16 d. šiaurinio molo statyba simboliškai užbaigta metaliniame 10 metrų aukščio molo galo („galvos“) švyturyje uždegant dujinį žibintą. Molo švyturiui prigijo „Baltojo švyturio“ vardas, nes dažytas baltai.
Pagal Romualdą Adomavičių
