Laivybos kanalo gilinimas iki 15,5/16 m gylio

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naujos krypties išorinio laivybos kanalo gilinimas (iki 16,0 m gylio) ir vidinio laivybos kanalo gilinimas (iki 15,5 m gylio)“, projekto Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0003, finansavimo sutartį.

Bendras Europos Sąjungos finansavimas – 55.41 mln. Eur, iš jų Sąnglaudos fondo lėšų skirta 43,0 mln. Eur.

Projekto tikslas – pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste mažinant esamus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigos infrastruktūros (laivybos kanalo) apribojimus ir krovinių gabenimo laiko sąnaudas (kelionės kaštus), ir oro taršą, didinant laivų eismo saugumą.

Projekto uždaviniai: 1) sumažinti uosto prieigos infrastruktūros apribojimus ir jų poveikį didesnės kaip 13,4 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje; 2) sumažinti bangavimo poveikį ilgesnių kaip 250 m laivų judėjimui uosto akvatorijoje, taip sumažinant laivybos apribojimus ir padidinant laivybos saugumą.

Projekto siekiami rezultatai – didinti krovinių ir keleivių judumą, gerinant Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo pagrindinio tinklo koridorius ir jų jungtis su valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklu bei plėtojant skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – KVJUD) teikia viešąsias paslaugas eksploatuodama Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir valdydama uoste esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus. KVJUD atlieka LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme numatytas funkcijas, siekdama pridėtinės vertės valstybei augimo, tinkamai eksploatuojant ir plėtojant uosto infrastruktūrą, ir vykdo kitą veiklą, siekdama tenkinti viešuosius interesus. Klaipėdos uosto laivybos kanalas iki PK(21) (21 piketo) pajėgus priimti laivus, kurių maksimali grimzlė – 13,8 m, o nuo PK(21) priimami laivai su ne didesne kaip 13,4 m grimzle. Esami laivybos kanalo parametrai neleidžia efektyviai išnaudoti didesnės grimzlės laivų talpos, t. y. šie laivai negali būti pilnai pakrauti. Dėl įplaukos kanalo techninių charakteristikų, esant didesniam nei 11 m/s vėjui, didesniems nei 250 m ilgio laivams taikomi ribojimai – laivai negali patekti į uostą. Laivybos kanalo nuo PK(-22) iki PK(-5) gylį padidinus iki 16,0 m, o nuo PK(-5) iki PK(83+66,4) (iki Malkų įlankos) iki 15,5 m, šiame laivybos kanalo ruože bus galima pilnai pakrauti laivus, kurių grimzlė siekia iki 14,3 m. Efektyviau išnaudojant laivų talpą (tą patį krovinio kiekį gabenant mažesniu laivų skaičiumi), bus mažinamas laivybos intensyvumas ir jos neigiamas poveikis aplinkai (CO₂ emisijos) bei mažinamos krovinio gabenimo laiko sąnaudos. Pakeista uosto įplaukos kanalo kryptis leis sumažinti didesniems nei 250 m ilgio laivams taikomus ribojimus – laivai galės patekti į uostą esant vėjo greičiui iki 14 m/s, todėl bus mažinamos tokių laivų prastovos, o kartu ir krovinio transportavimo laikas bei šių laivų emisijos (oro tarša).

I projekto etapas. Gilinimo darbai vidiniame laivybos kanale nuo PK(21) iki PK(83+66,4) iki 15,0 m gylio. Gilinimo darbus vykdė Rohde Nielsen A/S. Gilinimo darbų techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugas teikė Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras.

II projekto etapas. Naujos krypties išorinio laivybos kanalo nuo PK(-22) iki PK(-5) išgilinimas iki 16,0 m gylio, laivybos kanalo nuo PK(-5) iki PK(83+66,4) išgilinimas iki 15,5 m gylio ir vedlinių statyba.

Gilinimo darbai.

Išorinis laivybos kanalas. Objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK (-22) iki PK (26) gilinimas (iki –16,00 m ir –15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbus vykdė „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V. Gilinimo darbų techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugas teikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.

Vidinis laivybos kanalas. Objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,5 m) ir platinimas“ gilinimo darbus vykdė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. Gilinimo darbų techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugas teikė UAB „Kiwa Inspecta“. Gilinimo darbų projekto vykdymo priežiūrą vykdė UAB „Sweco Lietuva“.

Vedlinės bokštai. Objekto „Klaipėdos įplaukos vedlinės bokštų, Burių g. 19 ir Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, statybos projektas“ rangos darbus vykdė UAB „Tilsta“. Statybos projekto vykdymo priežiūrą vykdė UAB „Mutuus“. Statybos techninės priežiūros paslaugas teikė UAB „Kiwa Inspecta”.

Įgyvendinus projektą pasiektos 2 rodiklių, gerinančių saugų eismą jūrų uoste, reikšmės:

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas nuo PK (-5) iki PK (83+66,4) išgilintas iki 15,5 m gylio.
2. Įrengtas naujos krypties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio laivybos kanalas nuo PK(-22) iki PK(-5) išgilinant iki 16,0 m gylio.

Povandeninis pylimas.

Siekdama papildyti Melnragės paplūdimį smėliu, Uosto direkcija, vykdydama kanalo gilinimo projektą, šalia labiausiai erozijos paveiktų paplūdimių suformavo povandeninį smėlio pylimą. Vėliau bangos išstūmė smėlį į paplūdimius ir kopas, o tai prisidėjo prie pakrantės atsinaujinimo. Iškasta medžiaga, jei ji buvo tinkama naudoti, nebuvo gabenama toliau į jūrą, kaip įprasta, o buvo panaudota paplūdimiams papildyti – lietaus srovės smėlį plukdė arčiau kranto ir formavo povandeninę smėlio juostą.

Nors Uosto direkcija turėjo ankstesnės patirties paplūdimių papildymo projektuose, tai buvo pirmas kartas, kai smėlis buvo pilamas taip arti kranto (120 m). Tai leido suformuoti povandeninį smėlio pylimą labai nedideliame 2–3,5 m gylyje, kuris yra labai svarbus, kad smėlis veiksmingai pasiektų krantą.

Paplūdimių atkūrimo iniciatyva, kuri yra neatsiejama uosto gilinimo projekto dalis, pati savaime yra geras uosto plėtros ir aplinkosaugos tikslų sinergijos pavyzdys. Ji rodo, kad du iš pirmo žvilgsnio skirtingi tikslai – uosto plėtra ir aplinkos apsauga – gali būti įgyvendinami kartu.