Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pagrindinis šalies transporto mazgas ir Lietuvos valstybės vartai į pasaulį. Iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Klaipėdoje veikė du atskiri uostai: prekybos ir žvejybos. Uosto teritorijoje dirbo apie 20 skirtingoms žinyboms priklausančių įmonių ir organizacijų.
1991 m. Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Klaipėdos uosto direkcija, o 1992 metais Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. 1996 metais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, kuris nustato, kad Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir įrenginiai bei kiti infrastruktūros objektai – priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami.
Visus šiuos valstybės objektus valdo ir jų veiklą užtikrina valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios pagrindinis tikslas – nuolat vystyti uostą, išlaikyti jį konkurentišką, didinti krovos apimtis.
Pagrindinės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos (1996 m. gegužės 16 d. LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Nr. I-1340), yra šios:
- koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;
- užtikrinti uosto kapitono veiklą;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas;
- efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;
- nuomoti uosto žemę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis;
- rinkti uosto rinkliavas;
- organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;
- rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;
- nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;
- įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;
- statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;
- palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;
- organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;
- suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;
- užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;
- organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.
Sudariusios žemės nuomos sutartis su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ūkinę ir komercinę veiklą uoste vykdo savarankiškos krovos kompanijos, laivų remonto ir statybos kompanijos bei kitos su uosto veikla susijusios įmonės.
Bendras VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir privačių uoste veikiančių kompanijų uždavinys – padaryti uostą patrauklų, saugų plaukioti laivams, patogų krauti ir sandėliuoti krovinius bei gebantį konkuruoti su kitais rytinės Baltijos uostais.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą nuolat modernizuojama uosto infrastruktūra: pastatyti nauji šiuolaikiniai konteinerių, ro-ro, skystų trąšų terminalai, veikia naftos, metalo, birių ir supakuotų trąšų krovos terminalai, naudojama moderni krovos technika ir technologija, gerai išvystytas terminalų, automobilių kelių, geležinkelių tinklas, modernizuojamos telekomunikacijos, signalizacijos ir elektros tiekimo sistemos, įdiegta saugios navigacijos sistema, sukurta palanki uosto rinkliavų sistema, lankstūs privačių krovos kompanijų paslaugų tarifai. Klaipėdos uoste įdiegtos modernios laivų eismo valdymo, žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos, užtikrinta kovos su išsiliejusia nafta tvarka. Uosto teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siekis – būti rytinės Baltijos uostų lyderiu, klientams patraukliu ir patogiu uostu.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teikia viešąsias paslaugas eksploatuojant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą ir konkurencingumą. Uosto direkcija atlieka LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme Uosto direkcijai numatytas funkcijas, siekdama pridėtinės vertės valstybei ir pajamų į valstybės biudžetą augimo, tinkamai eksploatuodama ir plėtodama uosto infrastruktūrą ir vykdo kitą veiklą, siekdama tenkinti viešuosius interesus, įgyvendinti specialiuosius įpareigojimus. Uosto direkcijos misija orientuota į Lietuvos, uosto klientų ir partnerių gerovės kūrimą, kas užtikrina ilgalaikį paties uosto augimą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vizija 2040 metais – svarbiausias transporto, pramonės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų kompleksas Baltijos jūros pakrantėje; regiono lyderis, priimantis 100 mln. tonų krovinių per metus; visų Lietuvos transporto modų flagmanas[1], kuriantis reikšmingą ekonominę ir socialinę naudą miestui ir valstybei, su moderniai išvystyta, tvarius miesto ir uosto poreikius tenkinančia vidinio uosto infrastruktūra, sukurtais naujais infrastruktūros ir suprastruktūros pajėgumais pietinėje ir šiaurinėje uosto dalyse.
Strateginis veiklos planas parengtas atsižvelgiant į LR susisiekimo ministerijos 2018-08-23 raštu pateiktus lūkesčius dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei strateginio planavimo ir strateginio valdymo gaires.
2020–2023 m. laikotarpio strateginiai veiklos tikslai:
sukurti ir plėtoti uosto, miesto ir valstybės pridėtinės vertės augimą sąlygojančią uosto infrastruktūrą;
užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, navigacijos saugumą ir uosto apsaugą klientams;
užtikrinti skaidrią, antikorupcinius standartus atitinkančią veiklą;
integruoti įmonės darnaus vystymosi principus visose įmonės veiklos srityse;
sukurti tvarų, aukštą pridėtinę vertę, reikšmingą ekonominę ir socialinę naudą miestui ir valstybei kuriantį logistikos kompleksą.