Klaipėdos uoste laivai pildomi šio sezono grūdų derliumi: krova įsibėgėja

Klaipėdos uoste pagreitį įgauna šio sezono grūdų krova. Pirmieji laivai jau paliko uoste veikiančias įmones „Bega“, Malkų įlankos terminalą ir „Klasco“. Į terminalus ir toliau geležinkeliais, keliais ir vidaus vandens keliais gabenamas derlius, kuris iškeliaus jo laukiantiems gavėjams Europoje ir Afrikoje.

„Kasmet prasidedanti naujo grūdų derliaus krova yra svarbus metas. Uoste atsiranda dar daugiau gyvybės, ūgteli darbų apimtys, todėl priimti šiuos krovinius terminalai rengiasi specialiai ir iš anksto. Po šiam segmentui sudėtingos metų pradžios krova užtikrintai auga ir pasitinkame sezono piką. Siekiame, kad sunkiai plušantys ūkininkai Klaipėdos uoste gautų kokybiškas bei jų poreikius atliepiančias paslaugas ir Klaipėdos uostas būtų pirmasis pasirinkimas produkcijos eksportui. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta beveik 4 mln. tonų grūdų. Ne prastesnio rezultato tikimės ir šiemet“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Diegiami nauji sprendimai

Šiųmetis naujo derliaus grūdų krovos sezonas Klaipėdos uoste prasidėjo kiek anksčiau nei pernai, o šiuo metu krova jau įgavo pagreitį ir prasideda sezono pikas. Bendrovė „Bega“ jau išlydėjo tris laivus su naujuoju šių metų grūdų derliumi. Jie užsakovams išgabeno per 100 tūkst. tonų grūdų. Šio mėnesio pabaigoje „Bega“ prognozuoja, kad iš viso bus pakrovusi maždaug septynis laivus, į kuriuos kraunamos maždaug 35–45 tūkst. tonų grūdų siuntos. Be to, terminalo talpyklose jau sukauptas pakankamas naujo derliaus grūdų kiekis, grūdai gabenami tiek geležinkeliu, tiek autotransportu, o jau trečią sezoną dalis jų į kompanijos „Bega“ terminalą atplukdoma ir vidaus vandens keliu – baržomis Nemunu.

„Pastaraisiais metais išplėtėme fizinę infrastruktūrą, skirtą autotransporto priėmimui ir grūdų mėginių ištyrimui, bei patobulinome elektroninę išankstinės registracijos sistemą. Kompanija „Bega“ pirmoji uoste dar prieš septynerius metus įdiegė tokią sistemą ir dabar jau galime konstatuoti, kad ji labai pasiteisino – iš anksto užregistruotam autotransportui atvykus laiku, jį aptarnaujame per maksimaliai trumpą laiką, tai mums leidžia sėkmingai reguliuoti transporto srautus, išvengti eilių, neapkrauti miesto gatvių ir efektyviai apdoroti didesnius eksportinių grūdų kiekius. Tai ypač svarbu pastaruoju metu dėl pakilusių kuro kainų pabrangus grūdų logistikai tarp elevatorių ir uosto terminalų“, – teigia „Begos“ generalinisdirektorius Laimonas Rimkus.

Grūdų priėmimo procesus sklandina ir Malkų įlankos terminalas, kuriame šį sezoną jau pakrauta beveik 100 tūkst. tonų grūdų. Įmonė įrengė papildomą infrastruktūrą grūdus gabenančiam transportui bei įdiegė naują išankstinės registracijos sistemą, leidžiančią ūkininkams iš anksto rezervuoti grūdų pristatymo laiką. Šis sprendimas padeda efektyviau planuoti logistiką, sumažinti laukimo laiką ir užtikrinti sklandesnį grūdų pristatymo procesą intensyviausiu derliaus nuėmimo laikotarpiu.

„Grūdų sezonas terminalui yra ne vien didesnės krovos laikotarpis – tai visos grandinės gebėjimo greitai prisitaikyti prie derliaus tempo išbandymas. Mums svarbu suteikti grūdų augintojams ir prekybininkams kuo daugiau lankstumo ir operatyvumo: per dieną priimame iki 300 autotransporto priemonių ir didžioji jų dalis nuo atvažiavimo palieka terminalą greičiau nei per valandą. Šį sezoną ypatingą dėmesį skiriame tam, kad visi krovos grandinės etapai veiktų kaip vienas procesas. Kuo trumpesnis kelias nuo lauko iki laivo ir kuo mažiau jame trikdžių, tuo konkurencingesnis tampa Lietuvos grūdų eksportas“, – sako Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršis.

Grūdų krovos ir eksporto tendencijos

Pirmuosius laivus šių metų derliumi jau pakrovė ir iš uosto išlydėjo ir kompanija „Klasco“. Į šį terminalą taip pat gana intensyviai grūdai plaukia ir toliau – per dieną priimama apie 100 autotransporto priemonių, o geležinkeliu per savaitę atrieda apie 600 vagonų su įvairiomis grūdinėmis ir aliejinėmis kultūromis. Artimiausiu metu tikimasi reikšmingo srautų augimo.

Vertinant dabartines tendencijas, uosto įmonės užsimena apie laukiamus ne prastesnius rezultatus nei pernai.

„Grūdinių ir aliejinių kultūrų derliaus eksporto potencialas gali siekti maždaug 5,2 mln. tonų. Vis dėlto galutinius krovos per uostą rezultatus lems derliaus kokybė, eksporto kainų dinamika ir prekybininkų formuojama laivų programa. Savo ruožtu tikimės aktyvaus sezono, todėl artimiausiais mėnesiais pagrindinį dėmesį skirsime operatyviam derliaus priėmimui, efektyviam srautų valdymui bei sklandžiam ir nepertraukiamam laivų krovos procesui“, – sako bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vitalij Muštuk.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija pabrėžia, jog gana dinamiškas tarptautinės grūdų rinkos fonas šiemet gali būti naudingas Klaipėdos uostui. Europoje prognozuojamas mažesnis kviečių derlius nei praėjusį sezoną, o grūdų kainos išlieka itin jautrios tiek oro sąlygoms, tiek geopolitiniams įvykiams. Ypač didelę įtaką rinkai šiuo metu daro situacija Juodosios jūros regione – bet kokie eksporto, uostų ar laivybos sutrikimai greitai atsispindi pasaulinėje prekyboje ir kainose. Anot asociacijos prezidento L. Rimkaus, tokioje rinkoje pirkėjams tampa svarbi ne tik grūdų kaina ir kokybė, bet ir galimybė užsitikrinti stabilų bei prognozuojamą tiekimą. Todėl Lietuva ir Klaipėdos uostas turi savo pranašumų – sukauptą eksporto patirtį, išvystytą logistiką bei pajėgumus operatyviai formuoti ir krauti dideles laivines grūdų partijas.

Uosto įmonių atstovai taip pat akcentuoja, jog būtina siekti, kad kuo didesnė Lietuvoje užauginto ir eksportui skirto derliaus dalis būtų išvežama naudojantis būtent Lietuvos transporto infrastruktūra ir Klaipėdos uostu.