Baigėsi bepiločio drono misija Lietuvos pajūryje, per kurią patikrinta 140 laivų
Per daugiau nei tris mėnesius trukusią drono misiją stebėta Lietuvos priekrantė, Klaipėdos uosto akvatorija, ištirta 140 laivų dėl išmetamųjų dujų kokybės. Tokią galimybę suteikė Europos jūrų saugos agentūra (EMSA), o pačiai misijai vadovavo nacionalinės institucijos, įskaitant Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Stebėti Klaipėdos uosto akvatoriją ir laivų judėjimą, matuoti sieros kiekį laivų išmetamosiose dujose ir fiksuoti vandens taršos atvejus – tokias užduotis Uosto direkcija pavedė misiją uostamiestyje vykdžiusiam bepiločiam dronui.
„Dalyvaudami šiame projekte ir turėdami galimybę pasinaudoti šiuolaikinėmis priemonėmis, vertinome laivų išmetimus, krovos procesų įtaką aplinkai. Projekto metu dronu tiesiogiai buvo stebima ir uosto akvatorija. Turimi misijos metu atliktų stebėjimų rezultatai leis priimti efektyviausius sprendimus, kaip prevenciškai užkardyti galimus pažeidimus, jeigu tokių pasitaikytų. Mūsų prioritetinis tikslas – uostas turi būti kuo draugiškesnis aplinkai. Įgyvendindami žaliojo uosto koncepciją, esame suplanavę aplinkosaugines priemones, yra numatyta įdiegti inovacijų, kurios padės eiti žalinimo kryptimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Bepilotis orlaivis penkias dienas per savaitę skraidė Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje ieškojo galimų aplinkos apsaugos pažeidimų. Skraidydamas ties uosto vartais jis tyrė kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo išmetamąsias dujas. Drono jutiklis galėjo nustatyti, koks procentas sieros yra laivo naudojamuose degaluose.
„Lietuvoje tarptautinių ir nacionalinių susitarimų įgyvendinimą laivuose kontroliuoja Jūros aplinkos apsaugos inspekcija. Džiaugiamės, kad pasitelkę technologijas galėjome patikrinti kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo degalų sieringumą, patikrinta 140 laivų, dronu fiksuoti 7 viršijimai – 2 laivuose atlikus tyrimus viršijimai nepasitvirtino. Kitų 5 laivų galimi viršijimai fiksuoti išplaukus iš uosto, informuotos vėliavos valstybių administracijos, kad būtų inicijuoti patikrinimai“, – sakė Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gintarė Šešplaukė.
Kaip teigė aplinkosaugininkė, šis modernus dronas, skrisdamas virš jūroje plaukiančių laivų, matuoja sieros kiekį išmetamosiose dujose ir leidžia nustatyti, ar sieros kiekis degaluose neviršija nustatytų normų. Turimos funkcijos leidžia efektyvinti ir stiprinti aplinkosaugos kontrolę, greičiau užkardyti pažeidimus, pastebimas ir inspekcinio darbo našumas.
Ant šių dronų buvo sumontuota įvairi įranga – sieros kiekio išmetamosiose dujose jutiklis, nuotolio matuoklis, GPS koordinačių nustatymas, taip pat paprasta ir infraraudonųjų spindulių kamera, aptinkanti naftos produktų dėmes vandenyje dienos ir nakties metu. Drono kamerų filmuojamas vaizdas buvo įrašomas ir tiesiogiai transliuojamas projekte dalyvaujantiems inspektoriams.
Bent vieną dieną per savaitę bepilotis orlaivis atlikdavo prevencinius skrydžius ir virš Klaipėdos uosto akvatorijos. Skraidydamas uoste, dronas atliko daugybę prevencinių darbų: stebėjo uosto akvatoriją dėl galimų taršos atvejų naftos produktais, taip pat krovos operacijas dėl galimo krovinio dalelių byrėjimo į vandenį, stebėjo laivų remonto darbus, atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams operacijas bei laivų judėjimą uoste.
Drono filmuojami ir transliuojami vaizdai Aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojams leido tiesiogiai stebėti uosto veiklą ir greitai reaguoti kilus bet kokiems įtarimams dėl taršos.
Be to, per misiją dronas teikė vertingus duomenis Žuvininkystės tarnybos inspektoriams apie priekrantės žvejybos kontrolę. Reidai su dronu buvo vykdomi Juodkrantės ir Melnragės pakrantėse, naktį, ankstyvą rytą ir dienos metu. Inspektoriai per drono kameras ieškojo nelegaliai pastatytų tinklų, stebėjo priekrantės žvejų elgesį ir darbą, organizavo kombinuotus patikrinimus jūroje ir uoste.
„Dronas buvo inspektorių „akys“ jūroje, kurios padėdavo nustatyti įtartinus asmenis, nuotoliu patikrinti laivo registracijos ir žvejybos tinklų savininkus, nustatyti tikslią tinklų buvimo vietą. Įprastomis sąlygomis visa tai turėtų atlikti inspektoriai vykdami į jūrą inspekciniu laivu. Pasitelkiant droną buvo taupomi institucijos ištekliai ir inspektorių darbo laikas“, – sakė Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės kontrolės departamento Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis.
Nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos trukusiame projekte bepiločių orlaivių (dronų) paslaugas Lietuvoje suteikė Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), o juos pilotavo įmonė ALTUS LSA.
Drono renkama informacija naudojosi net trys Lietuvos institucijos – Aplinkos apsaugos departamentas, Žuvininkystės tarnyba bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Projektą įgyvendinti padėjo Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Institucijos dėkoja Europos jūrų saugumo agentūrai ir įmonei ALTUS LSA už įdomų, sklandų ir produktyvų bendradarbiavimą projekto metu. Naudodami inovatyvias technologijas inspektoriai galėjo efektyviai išnaudoti savo turimus išteklius ir laiką. Projekte dalyvavusios institucijos įsitikino modernių technologijų atnešama nauda. Tikimasi, kad netolimoje ateityje panašius dronus Lietuva galėtų įsigyti pati, tokiu būdu būtų stiprinama aplinkos apsaugos kontrolė Lietuvos pajūryje visus metus.
