Pasaulio jūrų verslo atstovai kviečiami dalyvauti statant Klaipėdos giliavandenį uostą

 

             „Išoriniam giliavandeniam uostui Lietuvoje statyti ieškome kompetentingo, patyrusio ir aukštos reputacijos investuotojo, kuris sugebėtų užtikrinti nuolatinį krovinių srautą ir veiktų kaip uosto operatorius“, – pristatydamas uosto projektą sakė susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas.

 

             Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Šis uostas taip pat sujungs sausumos IXB tarptautinį transporto koridorių su jūriniais keliais – Baltijos jūros greitkeliais.

 

             Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Rytinėje Europos Sąjungos dalyje statomas uostas bus geopolitiškai patogioje vietoje ir galės aptarnauti tranzitinius krovinius.

 

            Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galės priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą bus kuriama šiuolaikiška, patogi, konkurencinga infrastruktūra. Tai leis aptarnauti didesnius krovinių srautus ir kurti pridėtinę vertę.

 

            Giliavandenis uostas turėtų atsirasti šalia Būtingės naftos terminalo. Įvertinusi uosto galimybių studijos išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, šią vietą prioritetine pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba. Giliavandenio uosto statybos vertė gali siekti apie 4 mlrd. litų. Jo techninį projektą numatoma parengti 2013–2014 m.

 

 

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija