Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2009 m. sausį-balandį
Geg 15 2009
Šių metų sausio-balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 8,50 mln. tonų jūrinių krovinių, t. y. -18,6 proc. arba 1,95 mln. t mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį.
Šių metų sausį-balandį sumažėjo visų krovinių rūšių (skystų, birių ir suverstinių, generalinių) perkrovimai.
1 lentelė. Krova pagal krovinio tipą Klaipėdos uoste
|
Kroviniai
|
Krova
|
2009 / 2008,
|
|
|
2008 01-04
|
2009 01-04
|
%
|
|
|
Iš viso (t):
|
10.452.162,0
|
8.503.434,3
|
81,4
|
|
Skysti kroviniai
|
3.963.171,3
|
3.351.626,5
|
84,6
|
|
Birūs ir suverstiniai kroviniai
|
3.375.601,6
|
2.785.702,3
|
82,5
|
|
Generaliniai kroviniai
|
3.113.389,1
|
2.366.105,5
|
76,0
|
Skystų krovinių perkrovimuose didėjo tik melasos (2009 m. sausį-balandį perpilta 17,8 tūkst. t, 2008 m. sausį-balandį – 10,3 tūkst. t, pokytis 1,7 karto) krova. Palyginti su praeitų metų pirmais keturiais mėnesiais, labiausiai skystų krovinių apyvartoje sumažėjo skystų trąšų (2009 m. sausį-balandį perpilta 0,34 mln. t, 2008 m. sausį-balandį – 0,50 mln. t) ir naftos produktų (2009 m. sausį-balandį perpilta 2,91 mln. t, 2008 m. sausį-balandį – 3,38 mln. t, pokytis -0,47 mln. t) perpylimai.
Lyginant 2009 ir 2008 m. sausio-balandžio mėn. krautų birių krovinių nomenklatūras, augimas buvo stebimas žemės ūkio produktų ir durpių krovoje. 2009 m. sausį-balandį labiausiai mažėjo birių trąšų ir metalo laužo perkrovimai, palyginti su 2008 m. tuo pačiu periodu. Žemės ūkio produktų krova auga dėka gausaus praeitų metų lietuviškų produktų derliaus.
Generalinių krovinių nomenklatūroje 2009 metų sausį-balandį augo tik pakuotų trąšų (+13,0 tūkst. t, krauta 31,8 tūkst. t, pokytis +68,8 proc.) perkrovimai. Labiausiai pagal apimtis mažėjo konteinerių (tonažo atžvilgiu) (-289,8 tūkst. t, perkrauta 845,5 tūkst. t, pokytis -25,5 proc.), Ro-Ro krovinių (tonažo atžvilgiu) (-282,5 tūkst. t, perkrauta 952,0 tūkst. t, pokytis -22,9 proc.) ir medienos (–147,5 tūkst. t, perkrauta 117,7 tūkst. t, pokytis -55,6 proc.) krova.
Dėl pasaulį apėmusios ekonominės recesijos sumenko globalus vartojimas ir tarptautinė prekyba, be to, valstybės, siekdamos apsaugoti savo rinkas, užsiima protekcionistine politika kas ženkliai koreguoja tranzitinių krovinių (ypatingai Baltarusijos ir Rusijos) srautus Klaipėdos uoste.
Š. m. balandžio mėn. konteinerių vienetų (skaičiuojant TEU) apyvarta uoste -28,7 proc. mažesnė nei 2008 metų balandį (2009 m. balandžio mėn. perkrauta 20 326 TEU, pokytis -10 319 TEU). Ro-Ro vienetų perkrovimai sumažėjo -24,6 proc. (2009 m. balandžio mėn. perkrauta 14 090 vnt., pokytis -3 079 vnt.). Dėl globalaus ekonomikos lėtėjimo, kuris ypatingai stipriai paveikė prekybą brangiais produktais, mažėjo šių krovinių rūšių perkrovimai.
2009 m. balandį Klaipėdoje apsilankė 15,74 tūkst. keleivių, t. y. -10,3 proc. mažiau nei 2008-ųjų metų atitinkamu laikotarpiu.
Būtingės terminalo šių metų balandžio mėn. krova, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo trečdaliu ir sudarė 500,5 tūkst. tonų.
2 lentelė. Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose, TEU
|
Uostai
|
2008 01-04
|
2009 01-04
|
2009 / 2008, % (+, -)
|
|
Sankt Peterburgas
|
n. d.
|
n. d.
|
–
|
|
Klaipėda
|
117.429
|
83.704
|
-28,7
|
|
Kaliningradas
|
n. d.
|
n. d.
|
–
|
|
Ryga
|
65 720
|
55 934
|
-14,9
|
|
Talinas
|
56 537
|
47 940
|
-15,2
|
|
Ventspilis
|
5 800
|
60
|
-99,0
|
|
Liepoja
|
2 677
|
220
|
-91,7
|
n. d. – nėra duomenų
Kaimyniniai uostai
3 lentelė. Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatai (tūkst. t)
|
Uostai
|
2008 01-04
|
2009 01-04
|
2009 / 2008, % (+, -)
|
|
Sankt Peterburgas
|
n. d.
|
n. d.
|
–
|
|
Primorskas
|
n. d.
|
n. d.
|
–
|
|
Ventspilis
|
10 390,0
|
10 145,0
|
-2,3
|
|
Talinas
|
10 447,6
|
10 459,0
|
0,1
|
|
Ryga
|
9 581,4
|
9 866,9
|
3,0
|
|
Klaipėda
|
10 452,2
|
8 503,4
|
-18,6
|
|
Kaliningradas
|
n. d.
|
n. d.
|
–
|
|
Liepoja
|
1 539,3
|
1 323,6
|
-14,0
|
n. d. – nėra duomenų
2009 m. 1-4 mėn. Ventspilio uoste perkrauta 10,14 mln. t krovinių (per 2009 m. sausį-balandį – 10,39 mln. t, pokytis -2,3 proc.). Šių metų sausį-balandį Ventspilio uoste skystų krovinių perpylimai sumažėjo -2,8 proc., jų perkrauta 6,93 mln. t, birių ir suverstinių krovinių perkrovimai padidėjo 8,3 proc., jų krova siekė 2,76 mln. t, o generalinių krovinių sumažėjo atitinkamai -35,7 proc., krauta 455 tūkst. t, palyginti su 2009 m. sausiu-balandžiu.
Pagal krovinių nomenklatūrą, 2009 m. sausį-balandį didžiausi augimo tempai buvo pasiekti anglies +762 tūkst. t (2009 m. 1-4 mėn. perkrauta 2,23 mln. t, pokytis +51,9 proc.) ir žalios naftos +22 tūkst. t (2009 m. 1-4mėn. perkrauta 454 tūkst. t, pokytis +5,1 proc.) krovoje. Ventspilio uoste mažėja trąšų -502 tūkst. t (2009 m. 1-4 mėn. perkrauta 171 tūkst. t, pokytis -74,6 proc.), amoniako -186 tūkst. t (2009 m.1-4 mėn. perkrauta 265 tūkst. t, pokytis -41,2 proc.), Ro-Ro krovinių -202 tūkst. t (2009 m. 1-4mėn. perkrauta 266 tūkst. t, pokytis -43,2 proc.) ir grūdų -109 tūkst. t (2009 m. 1-4 mėn. perkrauta 111 tūkst. t, pokytis -49,5 proc.) krova.
Keleivių skaičius kaimyninės šalies uoste 2009 m. sausį-balandį sumažėjo 2 105 keleiviais ir siekė vos 3 482, t. y. -37,7 proc. mažiau nei 2008 m. sausį-balandį. Per pirmuosius 2009 m. keturis mėnesius Ventspilio uoste buvo aptarnauti 683 laivai (31 laivu mažiau nei per 2009 m. sausį-balandį).
Jungtiniame Talino uoste per šių metų pirmuosius keturis mėnesius perkrauta 10,46 mln. t krovinių (+0,1 proc. pokytis, palyginti su 2008 m. sausiu-balandžiu). Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis sumažėjo –25,7 proc. arba –300 tūkst. t, generalinių krovinių -35,9 proc. arba –82,3 tūkst. t, o skystųjų krovinių išaugo +11,4 proc. arba +838 tūkst. t. Didžiausią dalį bendroje Talino uosto krovinių struktūroje sudarė skysti kroviniai (78,3 proc.).
Per 2009 m. sausį-balandį į Talino uostą įplaukė 856 krovininiai laivai, t. y. 110 laivų daugiau nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu.
Šiais metais Talino uoste apsilankė 1,92 mln. keleivių, o 2008 m. sausį-balandį jų buvo 1,84 mln. (pokytis +4,5 proc.).
2009 m. sausio-balandžio mėn. Rygos uostas perkrovė 9,87 mln. t krovinių, t. y. +3,0 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Rygos uosto krova ir toliau auga dėka didėjančių naftos produktų (+40,5 proc.), anglies (+12,4 proc.) ir birių trąšų (+8,6 proc.) perkrovimų.
Birių ir suverstinių krovinių apyvarta 2009 m. sausį-balandį sudarė 6,42 mln. t, t. y. +91 tūkst. t daugiau nei 2008-ųjų sausio-balandžio mėn. Analizuojant birių ir suverstinių krovinių nomenklatūrą, didžiausi augimo tempai pasiekti anglies krovoje, 2009 m. perkrauta 5,07 mln. t arba +12,4 proc. daugiau nei 2008 m. sausio-balandžio mėn. Birių trąšų krova sudarė 642,3 tūkst. t arba +8,6 proc. Anglies krova sudarė 51,4 proc. bendros Rygos uosto krovos apimties.
Skystųjų krovinių apimtys Latvijos uoste 2009 m. sausį-balandį didėjo +40,0 proc. ir sudarė 2,26 mln. t. Naftos produktų krova, kuri sudaro 99,5 proc. visų skystų krovinių apyvartos, augo +40,5 proc., jų perpilta 2,24 mln. t.
Generalinių krovinių Rygos uoste š. m. sausį-balandį sumažėjo, jų krova siekė 1192,8 tūkst. t (-27,4 proc., palyginti su 2008 m. sausiu-balandžiu). Pagal generalinių krovinių nomenklatūrą, 548,0 tūkst. t sudarė krovinių konteineriuose (-10,5 proc.), o 428,2 tūkst. t medienos (–44,6 proc.) krova.
2009 m. 1-4 mėn. Rygos uoste apsilankė 117,1 tūkst. keleivių, o 2008 m. 1-4 mėn. jų buvo 85,7 tūkst. (pokytis +36,7 proc.).
Liepojos uoste per pirmus keturis šių mėtų mėnesius perkrauta 1,33 mln. t krovinių (-14,0 proc. mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį). Skystų krovinių perkrovimai sumažėjo -57,9 proc. ir siekė 159,4 tūkst. t, birių krovinių krova sumenko -9,7 proc., jų buvo krauta 625,4 tūkst. t, o generalinių krovinių krova išaugo 15,1 proc. iki 538,7 tūkst. t.
E. Kateiva
KVJUD Marketingo skyrius
Dalintis
Susijusios naujienos
Susijusių naujienų nerasta