Klaipėdos uoste lankėsi programos JASPERS ekspertai kartu su Transporto investicijų direkcijos bei Transporto ir kelių tyrimo instituto atstovais
Rgp 05 2009
2009 m. rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 9 30 val. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi programos JASPERS ekspertai kartu su Transporto investicijų direkcijos bei VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atstovais. Vizito tikslas – pakonsultuoti ir aptarti klausimus, susijusius su Klaipėdos uoste vykdomu infrastruktūros projektu „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“, finansuojamu iš ES struktūrinių fondų.
2009 m. rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 9 30 val. programos JASPERS ekspertai kartu su Transporto investicijų direkcijos bei VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atstovais lankėsi Uosto direkcijoje (J. Janonio g. 24). Svečius priėmė Uosto direkcijos generalinis direktorius dr. Eugenijus Gentvilas bei direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas. Susitikimo metu, kuriame taip pat dalyvavo UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas, aptarti klausimai, susiję su Klaipėdos uoste planuojamu statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu, bei apžvelgta transporto infrastruktūros būklė, transporto srautai ir poveikis aplinkai, transporto infrastruktūros išvystymo programų rengimas.
Po vizito Uosto direkcijoje svečiai apsilankė būsimo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo teritorijoje.
Daugiau informacijos apie JASPERS:
JASPERS – tai techninės pagalbos priemonė dvylikai Europos Sąjungos valstybių narių, kuria siekiama padėti geriau rengti ES fondų finansavimui teikiamus projektus. Taikydami šią iniciatyvą Europos Komisija, EIB, ERPB ir KfW dalijasi savo profesine patirtimi su pagalbą gaunančiomis valstybėmis narėmis siekdami, kad būtų veiksmingiau panaudojamos Europos Sąjungos teikiamos investicinės lėšos.
2007–2013 m. Europos Sąjunga skyrė apie 350 mlrd. EUR ES sanglaudos politikai įgyvendinti. Tai didžiausios per struktūrinius fondus suteiktos investicijos ES istorijoje, kurios sudaro beveik 36 % Europos Sąjungos biudžeto. Europos Komisija (EK), Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sukūrė JASPERS iniciatyvą („Bendra pagalba projektams Europos regionuose remti“), kad padėtų dvylikai valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. ir 2007 m., greičiau ir veiksmingiau pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama pagalba. Šios trys institucijos jau seniai sėkmingai bendradarbiauja, finansuodamos projektus Vidurio ir Rytų Europoje – JASPERS yra dar viena galimybė plėsti šią veiklą. Nuo 2008 m. liepos 1 d. ketvirtuoju šios bendros iniciatyvos partneriu tapo KfW Bankengruppe, prisidedanti savo tarptautine patirtimi finansavimo ir techninės inžinerijos srityje.
JASPERS projektų rengimo priemone galima naudotis rengiant infrastruktūros projektus, ypač skirtus transporto tinklams atnaujinti, aplinkai gerinti ir investicijoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti bei skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą. Be to, ji taikoma miestų transporto gerinimo bei kitiems dideliems projektams, kuriems gali būti skiriama ES parama, tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai ir plėtra bei miestų pertvarkymas. Šiuo metu JASPERS iniciatyvą įgyvendina 56 ekspertų grupė pagrindinėje Europos investicijų banko buveinėje Liuksemburge ir trijuose regioniniuose biuruose Vidurio ir Rytų Europoje, įsteigtuose Bukarešte, Vienoje ir Varšuvoje. JASPERS programą aktyviai valdo kartą per ketvirtį susitinkantis valdymo komitetas, kurį sudaro DG REGIO, EIB ir ERPB atstovai.
JASPERS veikla grindžiama veiksmų planais, kurie kasmet rengiami kiekvienai šaliai bendradarbiaujant su paramą gaunančia valstybe ir Europos Komisija. Kiekvienos šalies atsakinga institucija dirba kaip pagrindinė koordinatorė ir gali kreiptis į JASPERS pagalbos.
JASPERS dėmesio centre – didesni projektai, kurių bendra vertė didesnė kaip 25 mln. EUR, kai tai yra aplinkos projektai, ir 50 mln. EUR – transporto ar kituose sektoriuose. Tačiau šis reikalavimas taikomas lanksčiai mažesnėms šalims arba, jei projektai yra bandomieji, skirti gerajai patirčiai kurti. Naudos gavėjui JASPERS pagalba teikiama nemokamai, o valstybės narės neprivalo naudotis JASPERS. Šia pagalba galima pasinaudoti rengiant techninę, ekonominę ir finansinę projekto dalį bei atliekant bet kokį kitą parengiamąjį darbą, kurio reikia, kad būtų teikiamas visiškai parengtas projektas. Šitaip siekiama teikti konsultacijas, užtikrinti koordinavimą, vystyti ir peržiūrėti projektų struktūrą, šalinti trukdžius, užpildyti trūkstamas vietas ir nustatyti problemas, į kurias nebuvo atsižvelgta, pavyzdžiui, valstybės pagalbą, poveikio aplinkai vertinimą ir kt.
JASPERS pagalbos gavėjai neprivalo skolintis iš EIB, ERPB ir KfW, bet jei jie to nori, nacionalinės valdžios įstaigos gali kreiptis į EIB, ERPB ar KfW dėl finansinės paramos projektams, parengtiems JASPERS padedant. Tačiau tik Europos Komisija gali priimti sprendimą skirti ES subsidiją projektui, kuris buvo parengtas JASPERS padedant, finansuoti.
Iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos JASPERS aktyviai rėmė 333 projektus. Programos portfelyje dera kelių, geležinkelių / uostų / oro uostų, miestų (įskaitant miestų transportą, energijos vartojimo efektyvumą), vandens / nuotekų ir kietųjų atliekų / energetikos projektai.
Be to, JASPERS vykdo ir horizontaliąsias užduotis, tokias kaip ekspertų paslaugos viešosioms ir privačiosioms partnerystėms (VPP), finansinė projektų analizė ir valstybės pagalbos klausimai.
75 % visos aktyviai teikiamos pagalbos teko didiesiems projektams;
6,4 % – smulkiesiems projektams;
18,6 % – horizontaliesiems.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
marketingo vadybininkė-atstovė ryšiams su visuomene
Geda Marozaitė,
tel. 499 708, mob. 8 615 30536
Dalintis
Susijusios naujienos
Susijusių naujienų nerasta