Klaipėdos uosto aktualijoms, ateities planams ir perspektyvoms – Seimo Ateities komiteto dėmesys
Veiklos rezultatai, investiciniai projektai ir perspektyvos ateičiai – temos, kuriomis domėjosi Klaipėdos uoste išvažiuojamąjį posėdį surengę Seimo Ateities komiteto nariai. Politikai ne tik susipažino su svarbiausiomis uosto aktualijomis, bet ir iš arti išvydo ant krantinių verdantį gyvenimą.
„Vystydami ir stiprindami Klaipėdos uostą iš tiesų kuriame ateities uostą – modernų, konkurencingą ir saugų. Ambicingi infrastruktūros projektai, diegiamos inovacijos, tvarumo iniciatyvos ir saugumo priemonės – sprendimai, ateityje Klaipėdos uostui atversiantys naujas galimybes ir stiprinsiantys Lietuvą. Šiandien Klaipėdos uostas yra viena svarbiausių mūsų šalies ekonomikos, energetinio ir nacionalinio saugumo atramų bei lyderis tarp Baltijos šalių uostų, kuriam tenka jau 44 proc. rinkos. Siekdami išlaikyti šias pozicijas turime užtikrinti nuoseklų vystymo ir investicijų tempą. Vertiname šalies valdžios dėmesį Klaipėdos uostui ir čia vykdomiems strateginiams projektams. Rugsėjo pradžioje sulaukėme Vyriausybės narių vizito, o šiandien priimame Seimo Ateities komiteto narius. Dirbdami kartu ir stiprindami Klaipėdos uostą kuriame Lietuvai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Komiteto nariams, kurių dauguma dirba ir kituose Seimo komitetuose, išsamiai pristatytas uosto valdymas, jo įtaka šalies ekonomikai, svarba energetinei nepriklausomybei, nacionaliniam saugumui ir šalies konkurencingumui, miestui ir regionui teikiamos naudos. Susitikimo metu pristatyta ir geopolitinė įtaka Klaipėdos uosto rezultatams, aptarti sprendimai, lėmę uosto galimybes prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos. Politikams pateikta ir valstybės pramonės ir vartojimo situaciją atspindinti naujausia uosto krovos statistika.
Dalis posėdžio Uosto direkcijoje skirta išsamiai aptarti svarbiausius Uosto direkcijos vystomus plėtros ir infrastruktūros projektus – naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos, pietinės uosto dalies išvystymo projekto eiga, pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos stotis, atnaujintas Uosto direkcijos laivynas, Jurbarko uosto išvystymo projektas.
Seimo nariai taip pat išgirdo svarbią informaciją Klaipėdos uosto saugumo tema. Pristatyti pastaraisiais metais įdiegti saugumo sprendimai tiek fizinės infrastruktūros apsaugos srityje, tiek kibernetinėje erdvėje, taip pat skirta dėmesio Klaipėdos uosto galimybėms atliepti šalies ir sąjungininkų karinio mobilumo poreikius.
Politikai su Klaipėdos uosto veikla, įmonėmis bei krantinėse vykstančiais uosto procesais galėjo susipažinti ir iš arčiau ekskursijoje laivu po uostą.
Lietuvą su maždaug 70 pasaulio valstybių jungiantis Klaipėdos uostas šiandien užima apie 44 proc. Baltijos šalių uostų rinkos. Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krova siekė 39 mln. tonų. Vienintelis komercinis šalies uostas jau penkerius metus iš eilės patenka tarp uostų milijonierių, perkraunančių 1 mln. standartinio dydžio konteinerių. Šiemet šis rodiklis pasiektas rekordiškai anksti – rugsėjį, o bendra 8 mėnesių uosto krova jau siekia beveik 27 mln. tonų.
