Klaipėdos uoste – palankios sąlygos inovacijoms: išbandomi nauji taršos likvidavimo būdai
Klaipėdos uostas palaiko ateities sprendimų ieškančius mokslininkus ir talkina jiems, sudarydamas galimybes realiomis sąlygomis išbandyti jų kuriamas inovacijas. Prieš kelerius metus užsimezgęs Klaipėdos uosto ir mokslininkų bendradarbiavimas atveria kelius vystyti aplinkai draugiškus taršos valdymo sprendimus. Klaipėdos uosto direkcija, Klaipėdos universitetas ir inovacijas kurianti Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ parašais įtvirtino susitarimą, jog Klaipėdos uoste būtų pradėti mokslininkų išradimo bandymai.
„Europai pereinant prie žaliosios ekonomikos koja kojon žengia bei keičiasi ir Klaipėdos uostas – užtikrintai judame žaliojo kurso ritmu ir vystydami uostą diegiame aplinkosauginius tikslus atitinkančius sprendimus. Pirmieji „Inobiostar“ produktai Klaipėdos uoste išbandyti prieš kelerius metus, ir iki pat šiol didžiuojamės sukurtu bendradarbiavimu, kai atverdami galimybes realiomis sąlygomis išbandyti mokslininkų kuriamus naujus sprendimus tampame svarbia jų tobulinimo proceso dalimi. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį į priekį – Klaipėdos uoste bus išbandoma naujos kartos gamtai draugiška taršos naftos produktais neutralizavimo technologija. Besitęsiantis bendradarbiavimas ir sutartis, kurią šiandien pasirašome, įrodo, kad verslas, mokslas ir aplinkosauga gali veikti išvien ir drauge kurti švaresnį rytojų“,– sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Atidarant „Inobiostar“ sukurto biologiškai skaidaus naftos sorbento „InnoAerogel®“ gamybos liniją, Klaipėdos uosto, „Inobiostar“ ir Klaipėdos universiteto vadovai pasirašė sutartį, pagal kurią pereinama prie anksčiau uoste išbandyto ir dabar patobulinto sorbento bandymų realiomis sąlygomis etapo. Klaipėdos uostui perduoti ant naftos produktais užteršto paviršiaus pritaikyti dėti sorbentų kilimėliai ir absorbcinė bona. Testavimo metu bus išbandoma, kaip greitai ir efektyviai ši inovacija padeda surinkti teršalus realiomis, o ne laboratorinėmis sąlygomis, kokiose situacijose šis sorbentas yra efektyviausias ir tinkamiausias, ar produktą patogu transportuoti, ką reikėtų tobulinti.
„Giliųjų technologijų (angl. deep tech) kelias nesibaigia laboratorijoje. Tikrasis proveržis prasideda tada, kai mokslinė idėja tampa produktu, o produktas – realiai naudojamu sprendimu. Šiandien pereiname būtent į šį etapą: nuo laboratorijos ir technologijos kūrimo – į gamybą, nuo kontroliuojamų bandymų – į realias operacines sąlygas, nuo prototipo – į rinkai paruoštą produktą. Mūsų ambicija – ne tik pagaminti „InnoAerogel®“, bet sukurti pasauliniu mastu pritaikomą technologiją, kuri keistų tai, kaip sprendžiame naftos taršos problemas jūrose ir vandenynuose“, – sako „Inobiostar“ vadovė, įkūrėja ir išradimo bendraautorė dr. Tatjana Paulauskienė.
„InnoAerogel®“ yra lengvas, vandeniui atsparus naftos sorbentas, pagamintas iš popieriaus atliekų, į kurį yra įterpti iš Baltijos jūros aplinkos išskirti naftą skaidantys mikroorganizmai. Šis produktas – tvaresnė alternatyva įprastiems iškastinio kuro pagrindu pagamintiems sintetiniams sorbentams. Šis mokslininkų gaminys skirtas išsiliejusiems naftos produktams likviduoti ant vandens, tačiau testavimo Klaipėdos uoste metu bus išbandomas ir ant kietų paviršių.
Klaipėdos uosto direkcijos bendradarbiavimas su mokslininkais kuriant naujos kartos naftos produktų sorbentą užsimezgė dar 2022-aisiais. Tada Klaipėdos uosto teritorijoje realiomis sąlygomis išbandyta Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta biotechnologija naftos teršalams neutralizuoti. Po metų – 2023-aisias – tarp Uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto ir „Inobiostar“ pasirašius bendradarbiavimo sutartį pradėta testuoti „Inobiostar“ kuriama aplinkai draugiška naftos neutralizavimo technologija.
