Klaipėdos uostas keičia kursą: link greitesnių sprendimų ir spartesnio augimo
Seimas patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus, kuriais iš esmės atnaujinamas uosto valdymo ir teisinio reguliavimo modelis, pritaikant jį šiuolaikiniams poreikiams. Įstatyme numatyti nacionalinio saugumo ir aplinkosaugos saugikliai, pakeistas reguliavimas padidins uosto konkurencingumą ir sudarys palankesnes sąlygas investicijoms.
„Klaipėdos uostas yra vienas svarbiausių mūsų šalies strateginių objektų, todėl siekiame, kad jis galėtų ženkliai greičiau augti ir lanksčiau reaguoti į besikeičiančią ekonominę ir geopolitinę aplinką. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins greitesnius sprendimus ten, kur jie labiausiai reikalingi. Tai reiškia ne tik sklandesnį kasdienį darbą, bet ir realias galimybes pritraukti investicijas, stiprinti savo pozicijas regione“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Įstatymo pakeitimai įtvirtina Klaipėdos uosto strateginę kryptį augti greičiau, veikti lanksčiau ir išlikti patikimu strateginės svarbos valstybės ramsčiu. Patobulintas teisinis reguliavimas suteikia šiems tikslams pasiekti svarbius įrankius – įstatyme neliko dviprasmybių, sudarytos sąlygos sparčiau priimti sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, atvertos galimybės efektyviau pritraukti investicijas ir plėtoti infrastruktūrą. Stiprėjantis Klaipėdos uostas tiesiogiai stiprina ir Lietuvos ekonomiką bei nacionalinį saugumą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Naujuoju reguliavimu stiprinamas investicinės aplinkos stabilumas. Aiškiau apibrėžiami uosto žemės, infrastruktūros naudojimo ir plėtros principai leis uosto naudotojams užtikrinčiau planuoti veiklą ir priimti ilgalaikius investicinius sprendimus. Papildomai įtvirtinamas teisinis mechanizmas, leidžiantis uosto infrastruktūros plėtros metu suformuotą sausumą teisėtai integruoti į uosto žemę, taip užtikrinant nuoseklų uosto teritorijos vystymą ir didesnį investicinių projektų įgyvendinimo aiškumą.
Įstatymu pirmą kartą įtvirtinama galimybė taikyti koncesijų modelį, kuris tarptautinėje praktikoje yra įprastas uosto žemės, infrastruktūros ir veiklos įsipareigojimų derinimo būdas, tačiau Lietuvoje iki šiol nebuvo aiškiai reglamentuotas. Tai atvers kelią didesnėms privačioms investicijoms ir leis efektyviau bei nuosekliau plėtoti uosto infrastruktūrą.
Kartu keičiama uosto infrastruktūros mokesčio (anksčiau vadinto uosto rinkliava) ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis, siekiant jį suvienodinti ir užtikrinti aiškesnį sprendimų priėmimą. Strateginius principus nustatys Vyriausybė.
Įstatyme taip pat įtvirtinamas nacionalinio saugumo saugiklis – uostas išlieka atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau ši nuostata galios tiek, kiek ji neprieštarauja valstybės saugumo interesams. Tai sudaro galimybę esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai riboti arba laikinai stabdyti laivybą uoste.
Pagal galiojančias uosto naudojimo taisykles, uosto žemės naudotojai jau dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių. Atsižvelgiant į tai, kad dalis teršalų neskęsta, o lieka vandens paviršiuje, ta pati 30 metrų akvatorijos zona nustatoma ir atsakomybei už reagavimą į taršos atsiradimą bei pirminių veiksmų organizavimą. Tai leis aiškiau priskirti atsakomybę konkretiems uosto naudotojams ir užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą bei operatyvesnį reagavimą į taršą, nelaukiant institucinių sprendimų.
