Projektai
EUROPOS KOMISIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ PROGRAMOS HORIZON 2020 PROJEKTAS ENDURUNS
Projekto akronimas: ENDURUNS
Projekto pavadinimas: Development and demonstration of a long-endurance sea surveying Autonomous Unmanned Vehicle (abr. AUV) with gliding capability powered by hydrogen fuel cell – Jūrų tyrinėjimams skirto ilgalaikio veikimo autonominio nepilotuojamo įrenginio (abr. ANĮ) su sklandymo galimybe (varomo vandenilio kuro elementu) sukūrimas ir demonstravimas.
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA SĖKMINGAI VYKDO TRANSEUROPINIO TINKLO PLĖTROS LIETUVOJE PROJEKTUS, KURIEMS SUTEIKTA EUROPOS SĄJUNGOS TEN-T FONDO FINANSINĖ PAGALBA
2008 metais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvavo projekte „Master plan studies for development of Baltic Sea Information Motorways (BASIES)“.
2009-2012 Uosto direkcija kartu su Kalshamno uostu (Švedija) vykdė projektą „Jūrų greitkelių projektai Baltijos jūros teritorijoje. Klaipėdos-Karlshamno susisiekimo linija“ (Motorways of the Seas project „Klaipėda – Karlshamn“). Plačiau
2006-10-01 – 2010-12-31 buvo vykdomas projektas Nr. 2006-LT-92402-S „IX B koridoriaus sujungimas su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu – rekonstruojant centrinį privažiavimą“ (Junction of IX B corridor with Klaipėda State Seaport – reconstructing central Access). Plačiau
2010-2012 Uosto direkcija vykdė projektą „Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimą“, kuris dalinai buvo finansuojamas iš TEN-T programos. Projekto Nr. 2009-LT-91600-3.
2005–2007 metais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvavo 9 ES finansuojamuose Interreg III programos transporto projektuose.
Šių projektų sėkmė paskatino Uosto direkciją vėl dalyvauti Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų projektuose 2007–2013 m. daliniam finansavimui gauti.
| Projekto akronimas ir pavadinimas | Projekto tikslas ir veiklos aprašymas | Programos pavadinimas Projekto logotipai |
|---|---|---|
| SUPORTS – Sustainable management for European local Ports Subalansuotas mažųjų Europos uostų valdymas  | Projekto tikslas – spręsti mažųjų ir lokalių Europos uostų gamtosaugos problemas. |  |
| East West Transport Corridor II – a Green Corridor Concept within the Northern Transport Axis Approach Rytų-Vakarų transporto koridorius II – „Žaliojo” transporto koridoriaus koncepcija sąsajoje su Šiaurės transporto ašimi  | Projekto tikslas – išvystyti transporto centrus, sustiprinti geležinkelių koncepciją, pagerinti privažiuojamųjų kelių tinklą, kelti darbuotojų kvalifikaciją, išvystyti inovacinę žaliojo koridoriaus aplinką. Ilgalaikis tikslas – sukurti Rytų-Vakarų transporto koridorių kaip efektyvų žaliąjį koridorių, atitinkantį augančių krovinių srautų transportavimo poreikius. |  |
| SMOCS – Sustainable Management of Contaminated Sediments in the Baltic Sea Darnus užteršto grunto tvarkymas Baltijos jūros regione  | Projekto tikslas – nustatyti naujausius užteršto grunto tvarkymo metodus, siekiant sumažinti jūros dugno ir vandens taršą, užtikrinti didesnę jūrinę bioįvairovę, sumažinti pavojingų medžiagų kiekius žuvų organizmuose. Šios naujovės atitiks HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą. | |
| PORT INTEGRATION – Multi-modal innovation for sustainable maritime and hinterland transport structures Daugiarūšio (multimodalinio) transporto inovacijų diegimas subalansuotiems jūriniams ir sausumos vežimams skatinti  | Projekto tikslas – patirties bei informacijos mainai, regioninė uostų integracija. Konferencijos, studijos, seminarai. Plačiau | |
| OVERSIZE BALTIC – Effectiveness of oversized cargo transportation Negabaritinių ir didelių svorių krovinių transportavimas  | Projekto tikslas – didinti didžiagabaričių ir didelių svorių krovinių vežimo efektyvumą bei saugumą. |  Negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą, įgyvendinant projektą “Oversize Baltic” |
| BSR InnoShip – Baltic Sea cooperation for reducing ship and port emissions through knowledge and innovation-based competitiveness Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas, mažinant laivų ir uostų taršą, keičiantis žiniomis bei taikant inovacijomis grįstą konkurenciją  | Projekto tikslas – patirties bei informacijos mainai. Konferencijos, studijos, seminarai. | |
| CLEANSHIP – Clean Baltic Sea Shipping Švari Baltijos jūros laivyba  | Projekto tikslas – patirties bei informacijos mainai. Konferencijos, studijos, seminarai. | |
| ACL – Amber Coast Logistics – Multimodal transport and logistics development in the South-Eastern Baltic Sea Region: strengthening the logistic connections to the EU neighbouring countries Belarus, Russia and Ukraine. Multimodalinio (daugiarūšio) transporto ir logistikos plėtra pietryčių Baltijos regione: logistikos taškų stiprinimas kaimyninėse ES šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.  | Projekto tikslas – logistikos srities studija. | |
| TRANS – PORT – dvelopment of transport and port communication systems. Transporto ir uostų komunikacinių sistemų vystymas. | Projekto tikslas – tarpuostinių informacinių technologijų sistemų tobulinimas. |  |
| MARRIAGE – Better Marina Management in the Southern Baltic Rim. Pietų Baltijos regiono mažųjų pramoginių uostų valdymo ir administravimo tobulinimas.  | Projekto tikslas – Šventosios uosto ir kitų mažųjų uostų rinkodaros ir viešinimo gairių sudarymas. | |
| MarTech LNG – Marine Competence, Technology and Knowledge Transfer for LNG (Liquid Natural Gas) in the South Baltic Sea Region Pietų Baltijos regiono SDG terminalų jūrinių kompetencijų ir technologijų tobulinimas ir patirties mainai.  | Projekto tikslas – Laivų eismo tarnybos ir locmanų žinių ir kompetencijos tobulinimas. | |
| BSR TransGovernance – multi-level governance models, tools and approaches to increase commitment of public and private stakeholders for achievement greener and more efficient transport in the BSR. Įvairių valdymo modelių ir administravimo būdų taikymas, siekiant padidinti viešojo ir privataus sektorių suinteresuotumą siekiant efektyvesnės ir aplinkai priimtinos transporto plėtros Baltijos jūros regione.  | Projekto tikslas – studija (tyrimas) apie valdymo modelius ir administravimo būdus. | |
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendinti ES lėšomis dalinai finansuoti projektai 2007–2013 m.
| Programavimo laikotarpis /programa | Projektas | Pagrindiniai projekto tikslai |
|---|---|---|
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti, 2 projektai | Techninės dokumentacijos parengimas Klaipėdos viešajam logistikos centrui įsteigti. Klaipėdos viešojo logistikos centro infrastruktūros statybos darbai | Efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Buvo atlikti paruošiamieji darbai ir parengtas techninis projektas, sukurta infrastruktūra moderniam viešajam logistikos centrui steigti. Logistikos centras sujungs visus transporto sektorius, taip padidindamas galimybes užtikrinti krovinių mobilumą, efektyvesnį transporto priemonių panaudojimą, logistikos ir susijusių paslaugų kokybę, gerinant Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą ir konkurencingumą. Sudarytos sąlygos vystytis intermodaliniam transportui, sukurtos papildomos darbo vietos bei pagerintos verslo sąlygos. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, 6 projektai | Padidinti vidaus vandenų ir upių jūrų transporto кonkurencingumą, mažinant išlaidas transporto vienetui. | Siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą bei konkurencingumą, įrengta keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūra, sudarytos sąlygos didinti ro-ro, ro-pax ir keleiviniais laivais gabenamų keleivių ir transporto priemonių srautus, atsirado naujų aptarnavimo paslaugų (viešbučių, restoranų, pan.) poreikis, pagyvėjo turizmo paslaugos, sukurtos papildomos darbo vietos. Terminalo infrastruktūrą įrengta uosto viduryje, tai tiesioginis ryšys su magistrale Klaipėda–Vilnius. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste | Uosto įplaukos kanalo gilinimas | Siekiant padidinti uosto konkurencingumą, būtina užtikrinti didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumą bei grimzlę. Šis projektas yra svarbus Klaipėdos uostui – įgyvendinus projektą uosto plotis padidėjo iki 150 m (š. m. 120 m), o gylis – 14,5 m (š. m. 13–13,5 m). Į Klaipėdos uostą gali įplaukti didesnio ilgio ir pločio postpanamax tipo laivai, kurių ilgis siekia 300–330 m, o plotis – 40 m, todėl padidėjo uosto konkurencingumas ir pralaidumas. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste | Perkėlos g. (įskaitant automobilių tiltą per Klaipėdos kanalą) nuo įvažiavimo į VLG iki konteinerių terminalo rekonstrukcija Kairių g. (vakarinis kelias) nuo Klaipėdos kanalo iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija Kairių g. automobilių tilto per Klaipėdos kanalą rekonstrukcija Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos Taikos pr. su Kairių g. iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija | Intermodalinių (ro-ro ir konteinerių) krovinių terminalai yra sukoncentruoti pietinėje uosto dalyje. Augant krovinių srautams į šiuos terminalus, didėja transporto priemonių skaičius. Kelių būklė nebuvo pritaikyta intensyviam sunkiojo transporto eismui, dėl to buvo išardyta kelio danga, susidarė transporto priemonių spūstys, padidėjo avarijų tikimybė, oro tarša ir triukšmas. Įgyvendinus projektus sumažintas transporto poveikis aplinkai, padidintas eismo saugumas, taip pat Klaipėdos jūrų uosto pralaidumas bei konkurencingumas. Projektų įgyvendinimo metu buvo įrengta 4,56 km automobilių kelių ir rekonstruotas tiltas. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 4 prioritetas – esminė ekonominė infrastruktūra Priemonė – valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas, 1 projektas | Pietinės dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varnėnų g. iki Nevėžio g. II etapas – geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varnėnų g. iki Sulupės g. | Didėjant gabenamų krovinių apimtims Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinėje dalyje, dėl riboto kelių pralaidumo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebegalėjo laiku ir pakankamai aprūpinti vagonais krovos kompanijų. Tam, kad būtų sumažintos manevravimo, kai vagonai varomi uosto pietinėje dalyje įsikūrusioms krovos kompanijoms, eksploatacinės išlaidos, buvo būtina įrengti antrąjį geležinkelio kelią (apie 1 km ilgio) nuo Varnėnų iki Sulupės g., lygiagretų geležinkelio vienkeliui Nr. 201. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas, 3 projektai | Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas | Sparčiai didėjant Klaipėdos uoste mažųjų ir pramoginių laivų skaičiui, intensyvėjant jūros laivų eismui farvateryje, mažųjų laivų plaukiojimas juo tampa nesaugus, todėl dislokacijos vieta bus perkelta į pietinę uosto dalį. Tai padidins laivybos saugumą ir užtikrins, kad bus laikomasi Tarptautinio uostų apsaugos kodekso (ISPS) reikalavimų. Bus pastatyta apie 420 vietų prieplauka. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra Priemonė – sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas | Techninės dokumentacijos parengimas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybai ir akvatorijai gilinti Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statyba ir akvatorijos gilinimas | Siekiant sudaryti sąlygas pakrančių bei vidaus laivybos plėtrai, buvo būtina modernizuoti regioninę vandens transporto infrastruktūrą, skatinti komercinę, jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą. Taip pat, atsižvelgiant į ES direktyvose numatytas rekomendacijas, reikėjo sudaryti sąlygas kas 50 km jūros pakrantės įrengti prieglobsčio vietas mažiesiems laivams. Dėl to šiaurinėje Lietuvos dalyje bus pastatytas Šventosios uostas, skirtas plaukiojančioms jachtoms ir mažiesiems kruiziniams laivams, priekrantės žvejybos, pakrančių apsaugos tarnybos bei Būtingės terminalo saugumą užtikrinantiems laivams. Parengta galimybių studija, panaudojant Ispanijos Karalystės subsidijos lėšas. Projekto metu parengta techninė dokumentacija. Bus įrengta Šventosios uosto infrastruktūra – pastatyti molai, krantinės, išgilinta akvatorija prie krantinių. |
| 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa 3 prioritetas – Informacinė visuomenė visiems Priemonė – Intelektualios valdymo sistemos | Laivybos Klaipėdos jūrų uoste valdymo informacinės sistemos (LUVIS) sukūrimas | Efektyviau ir kokybiškiau priimti laivus ir užtikrinti aukštesnį laivybos uoste saugumo lygį. LUVIS skirta automatizuotai valdyti didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesus uoste, skaičiuoti uosto rinkliavas ir tvarkyti uosto rinkliavų apskaitą, perduoti duomenis kitų institucijų informacinėms sistemoms bei teikti elektronines paslaugas verslui „vieno langelio“ principu. Sistema uoste pradėta naudoti 2014 m. kovo mėn. LUVIS sistema užtikrina darnų uosto tarnybų, laivų agentų ir laivų savininkų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose. Tai leidžia laivybą uoste organizuoti greičiau ir efektyviau, sumažina pavojingų krovinių gabenimo riziką ir pagerina teikiamas paslaugas laivams, dėl to žymiai pagerėjo Uosto direkcijos veiklos efektyvumas. Projekto metu sukurtos elektroninės paslaugos: Pranešimų uostui teikimo elektroninė paslauga; Deklaracijų teikimo elektroninė paslauga; Uosto teikiamų paslaugų užsakymo elektroninė paslauga; Sąskaitų už uosto suteiktas paslaugas gavimo ir mokėjimo elektroninė paslauga; Interaktyvios uosto rinkliavų skaičiuoklės elektroninė paslauga; Informacijos teikimo elektroninė paslauga. |
Europos Sąjungos plėtra atvėrė Klaipėdos uostui galimybę pasinaudoti jos fondais vystant uosto infrastruktūrą, technologijas, atliekant mokslinius tiriamuosius darbus, pasikeičiant žiniomis ir patirtimi, tokiu būdu pritraukiant į Klaipėdos uostą krovinių ir keleivių srautus, investicijas, užtikrinant uosto saugumą, gamtosauginių reikalavimų laikymąsi.
Uosto direkcijai ypač buvo vertingas dalyvavimas ES finansuojamų Interreg III programos transporto projektuose: „East-West TC“, „Baltic Gateway Plus“, Cruise Baltic“, „DagoB“, InterBaltic“, Port-Net“, „Coastman“, „LogVas“, „InLoc“. Numatomas dalies šių projektų tęstinumas dar kartą užtikrino, kad partneriams jie tikrai buvo naudingi.
| Projekto akronimas ir pavadinimas | Planuotos įgyvendinti projekte veiklos |
|---|---|
| BALTIC CRUISE PROJECT (Baltijos kruizų projektas) „BCP“ INTERREG III B | Bendros rinkodaros platformos sukūrimas vystant kruizinę laivybą Baltijos regione bei atskiruose uostose. |
| Promoting interregional co-operation of ports and multi-modal transport structures in the EU „PORT-NET“ INTERREG III C | Patirties bei informacijos mainai, regioninė uostų integracija. Konferencijos, studijos, apsikeitimas geriausiomis praktikomis. |
| Intermodality and Interoperability around the Baltic Sea – “INTERBALTIC” INTERREG III B | Rekomendacijos Europinės intermodalinės sistemos sukūrimui, siekiant užtikrinti intermodalinių paslaugų pasiūlos atitikimą vis augančiai paklausai. Baltijos jūros regioninės plėtros propagavimas. |
| Safe and Reliable Transport Chains of Dangerous Goods in the Baltic Sea Region “DAGOB” INTERREG III B | Bendradarbiavimo tobulinimas tarp viešųjų bei privačiųjų organizacijų susijusių su pavojingų medžiagų transportavimų. Informacijos mainai. |
| Innovative Financing of Trans-national Transport Projects. „Baltic Gateway PLUS” INTERREG III B | RO-PAX laivybos linijos tarp Klaipėdos ir Swinoujscie galimybių studijos bei studijos dėl konteinerinio šaudyklinio traukinio jungiančio Klaipėdą su konteinerinio traukinio projektu Goteburgas – Kristianstadas atlikimas. |
| Logistic potential for value services in port-located areas. “LOG VAS” INTERREG III B | Logistinių grandinių, panaudojant uostų potencialą, kūrimas. |
| East-West Transnational Transport Corridor. Joint actions for strengthening the transport corridor Vilnius-Esbjerg via Klaipeda/Kaliningrad, Blekinge and Oresund. “EAST-WEST” INTERREG III B | Klaipėdos uosto bei geležinkelių sąsajų pralaidumo studijos atlikimas. Grafinio LIS (laivų identifikavimo sistemos) modulio sukūrimas. IX B koridoriaus efektyvesnio panaudojimo galimybės, tranzito Rytai–Vakarai propagavimas ir plėtra. Projektas labai aktualus Klaipėdos uostui ir AB „Lietuvos geležinkeliams“. |
| Coastal Zone Management in the Baltic Sea Region “COASTMAN” INTERREG III B | Tvarumo strategijų Baltijos jūros regiono pakrantės zonos valdyme vystymas bei įgyvendinimas. |
Klaipėdos uoste įdiegta Krovinių ir prekių informacinė sistema (toliau – KIPIS), skirta informacijai apie per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius perduoti ir apdoroti. Šiuo metu sistemoje registruota daugiau nei 500 uoste veikiančių įmonių ir valstybės įstaigų.
Projekto istorija
2005 m. balandžio 15 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos pasirašė sutartį dėl paramos teikimo projektui „Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinės sistemos (KIPIS) sukūrimas ir įdiegimas“. Tai pirmoji šalyje pasirašyta ES struktūrinių fondų paramos sutartis dėl elektroninių paslaugų plėtros.
Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti krovinių ir prekių informacinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas uoste veikiančioms įmonėms ir įstaigoms keistis elektroniniais duomenimis vykdant krovinių gabenimo per uostą procedūras. Iš esmės projektu buvo siekiama pakeisti didelį kiekį popierinių dokumentų, kurie lydi arba susiję su krovinių forminimu, bei ir supaprastinti pačias krovinių forminimo procedūras. Tikimasi, kad KIPIS gerokai paspartins krovinių judėjimą per Klaipėdos jūrų uostą ir padidins jo patrauklumą bei ir konkurencingumą.Impulsą projektui davė 2003 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimas tarp Uosto direkcijos, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos. Susitarime buvo numatyta, kad bendrą uosto informacinę sistemą Uosto direkcija diegs savo lėšomis, o sutartį pasirašiusios šalys konsultuos ir padės kurti techninius reikalavimus, dalyvaus projekto darbo grupėse.
KIPIS diegimą finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 11 proc. ir 89 proc. – Europos regioninės plėtros fondas. Bendras projekto biudžetas yra 5 mln. 670 tūkst. litų (1 mln. 862 tūkst. eur.).
KIPIS naudotojai
Siekiant, kad sistema maksimaliai atitiktų uosto bendruomenės poreikius, KIPIS koncepcija buvo rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su uoste veikiančiomis kompanijomis ir asociacijomis bei krovinių ir laivų tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis. Sistema naudojasi platus vartotojų ratas – krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmonės, jūrų krovos darbų kompanijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos muitinė, Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Krovinių ir prekių informacinė sistema įsiliejo į bendrąją uosto informacinę sistemą, ji taip pat turi automatines duomenų apsikeitimo sąsajas su muitinės informacine sistema ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojama sistema „KROVINYS”.
Pagrindinės KIPIS funkcijos
- muitinei ir kitoms valstybinėms institucijoms reikalingos informacijos pateikimas naudojantis internetine sąsaja;
- duomenų mainai tarp sistemos vartotojų vykdant prekių laikinojo saugojimo, importo, eksporto ir tranzito procedūras arba kitus muitinės formalumus;
- elektroninių duomenų mainai su krovos darbų kompanijomis pateikiant ir vykdant krovos darbų užsakymus. Sistemos naudojimas sudarė sąlygas Klaipėdos jūrų uoste pradėti taikyti „vieno langelio“ principą. Verslininkams sudarytos galimybės pateikti visą prekių importo, eksporto ir tranzito formalumams atlikti reikalingą informaciją bei ir dokumentus visoms tikrinimą atliekančioms institucijoms vienu metu, o tikrinimą atliekančioms valstybinėms institucijoms leis integruotai valdyti riziką. Naudodamasi KIPIS, tikrinimus koordinuojanti institucija informuos apie priimtą sprendimą dėl reikalingo tikrinimo. Įvertinus kitų šalių patirtį bei muitinės gaunamos informacijos kiekį ir dokumentų srautus buvo priimtas sprendimas sistemoje tikrinimus koordinuojančia institucija paskirti muitinę.
KIPIS nauda
Projektas orientuotas ne į finansinę, bet į ekonominę ir socialinę naudą. KIPIS sistema paspartino duomenų mainus tarp įvairių logistikos grandinės dalyvių, sudarė sąlygas augti Klaipėdos uosto konkurencingumui.
Sistemos nauda uosto kompanijoms yra ta, kad keitimasis elektroniniais duomenimis uoste supaprastina ir pagreitina krovinių gabenimo per uostą procesą. Ji leidžia atsisakyti daugelio popierinių dokumentų srauto tarp laivų agentavimo, ekspedijavimo, krovos kompanijų, muitinės postų ir kitų krovinius bei prekes kontroliuojančių valstybinių institucijų. Tai įvairūs leidimai įvežti, išvežti, perkrauti krovinius, krovos darbų aktai, kokybės sertifikatai ir panašiai. Ekspeditoriai, agentai, krovos kompanijos turi galimybę per vieną prieigos tašką gauti ir teikti elektroninius dokumentus vieni kitiems ir valstybės institucijoms, negaišdami laiko įprastam dokumentų pildymui ir teikimui
Muitinei ir kitoms tikrinimą atliekančioms institucijoms KIPIS sudaro galimybę gauti ne tik išankstinę informaciją bei dokumentus rizikos vertinimui, bet ir operatyvią bei statistinę informaciją apie krovinius uoste. Sistemos galimybių taikymas padeda lengviau kontroliuoti uosto krovos ir laivybos operacijas ir teikti aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas.
Didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą, įgyvendinant projektą „Oversize Baltic“.
Apie projektą